išvainoti

išvainoti
1 išvainóti tr. 1. K, LVI824, Sr, Všv, Graž; N(Klp, Prk), P, G88, KŽ išpeikti, iškoneveikti; išbarti: Jie vienas kitą išvainójo DŽ1. Išvainójo tą mergę, ka nesižanytum Vkš. Penkis šešis išvainojai, vieną padabojai (d.) Krp. Prieidamas bernužėlis mane priviliojo, atstodamas bernužėlis mane išvainójo JV30. O kaip pas kitą nujoji, mane išvainoji BsO59. Noris sugaiškiat bevainodamys, jūs mun, jūs mun neišvainosiat [mergelės] D9. Rikis išvainojo jo seserį, jam peršamą S.Dauk. 2. prk. pašalinti, panaikinti: Negal tos šnapšės išvainóti, gẽra ir gẽra Šts. \ vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; suvainoti; užvainoti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • išvainoti — išvainóti vksm. Jiẽ vienas ki̇̀tą išvainójo negražiai̇̃s žõdžiais …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apvainoti — 1 apvainoti tr. K, KŽ apkalbėti, apjuokti: Ką apžodžiuoti, ką apvainoti KII9. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; suvainoti; užvainoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvainoti — 1 atvainoti 1. tr. NdŽ peikiant atkalbėti: Ana atvainos tą, ans su kita pradės draugauti Trš. Buvau gavusi gerą mergę, bet ėmė ta padla ir atvainojo Vkš. 2. refl. tr. LTR(Vkš) apkaltinti; išbarti: Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vaino[ja] mane …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbarti — išbarti, ìšbara, ìšbarė tr. apšaukti barant, išvainoti: Išbar̃s mane motinėlė, ilgai namo neparėjus J.Jabl. Aš nulytoji, aš nusnigtoji, mamužės išbartoji LB18. Išbark žvėrį, kuris yra nendryne Mž292. | refl.: Susipykę išsìbara, išsiplūsta,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvainojimas — sm. (1) rš → 1 išvainoti 1. vainojimas; išvainojimas; pavainojimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nubarti — nubarti, nùbara, nùbarė tr. 1. išbarti, išvainoti: Aš bijau, kad tėvas manęs nenubartų Ps. Nubar̃s tėvukelis, sena motinelė, kad ilgai sėdėjau tamsiojoj naktelėj Prng. | refl.: Ta boba nusibarus, nusiriejus, įėjus į gryčią Sln. 2. refl. Krn… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvainoti — 1 nuvainoti tr. 1. apkalbėti, išjuokti: Mergelę tei nuvainojo, kad bijo ir į kaimą išeit [p]Grdž. 2. refl. žr. 1 atvainoti 2(refl.): Einu par kiemą, girdžiu par sieną: vainoj mane žmonelės. Nusivainokiat kojas rankeles, nei mani, siratelę Kos151 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavainoti — 1 pavainoti tr. NdŽ papeikti; pabarti: Žodžiais žėdną nepavainoja: pikto netrokšt artimamui KN12. Einu per kiemą, girdžiu per sieną, kas mane pavainojo (pavainoj’ B356,539) PrLXVII3. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvainoti — 1 suvainoti 1. tr. supykdyti, sukiršinti: Bobos suvainojo kaimyno sūnų su jo tėvais Klp. 2. intr. Gs imti pykti, priešintis. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvainoti — 1 užvainoti tr. NdŽ vainojant nukamuoti. vainoti; apvainoti; atvainoti; išvainoti; nuvainoti; pavainoti; suvainoti; užvainoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”